Aš prisimenu, lijo lietus,
Lijo juodas per veidą dulkėtą.
Sunešiojau ne savo batus,
Skausmas šoko nakty menuetą...
 
Baltą plunksną į kraują mirkiau
Ir rašiau... Ir rašiau ilgą laišką.
Ne sugrįžt, tik palikti prašiau,
Po mintis, po sapnus nebeklaidžiot...
 
Tąnakt mėnesiui guodės dangus,
Išėjau ašmenim pasivaikščiot.
Baisiai gėlė vienatvės žingsnius
Kalė mintys į smilkinius aiškiai.
 
Tu nepyk, susitarkim gražiai –
Šakose paukščių giesmės nutilo.
Eik, siaurėja jau mūsų keliai,
Kam lyg šachmatus stumdyt laukimą...