Kartais musė įkanda laiku —
Kai ruošiesi žengti į prarają,
Kai minčių vaizdiniai
Jausmo vėtroj užlipdo akis.
Ne keiksnoti belieka ir pykt —
Padėkoti užklydusiam padarui,
Nors vargu maloni madagybė
Privilios tą veikėją darsyk.

Tepkis kaktą medum —
Proto krėsti atlėks gal ir širšė.
Prajukai? Atbudai?
Mano tikslas toks buvo, beje.
Tai geriausi vaistai tada,
Kai svarstai, ar gyventi, ar mirti?
Dvejones pastūmėja į šalį
Kad ir smulki — tikra draugija.