Aš surasiu tave blankioje atvirutėje,
Voro tinklą suplėšiusi glausiu delne.
Ašmenims dalgio žvangant pirmoj šienapjūtėje
Būsiu kojas bučiuojanti ryto gaiva.
Aš paslėpsiu tave senoj pašto dėžutėje,
Kurion kelią pamiršo spalvoti laiškai.
Ir kapsės vaško ašarom žvakė kamputyje,
Seną skersvėją kalbins bestikliai langai.
Aš ištrinsiu tave – paskutinėj eilutėje
Liks du žodžiai lyg klampūs spygliuočių sakai.
Ir varpai tilindžiuos subrandintam rugpjūtyje
Apie tai, ką radai, praradai, pamiršai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-05-27 18:36:27
Labai. labai... Pasiimu. Dėkui.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-05-27 18:01:47
labai gražiai perteikti jausmai, puikios metaforos, superinės eilės.Jums leidus, priglausiu.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-05-27 11:42:01
Ilgesingas, labai gražus eilėraštis.
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-05-27 02:26:36
Liks du žodžiai – gal tai būsimas gintaras – klampūs spygliuočių sakai.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-05-27 00:46:04
Lyg klampūs sakai... :( Deja.