Tiek laikinumo daug...
Kažką skubėdami pamirštam,
Kažkas pravirks dar atminty...
Tik mintys liks iškentę skausmą,
Tik žodžiai dar švytės nakty...
To blizgesio tiek daug...
Reklamos ir tuštybės,
Apsaugok, Dieve, pramanų,
Ir kaip pabėgt nuo netikrumo,
Kaip nesutept savų delnų?
Ir bjaurasties tiek daug...
Kaip sąžinę pagirdyt saule,
Alsavimu doros, vilties?
Tiek laikinumo daug, nemeilės
Ir sopulio mūsų būties...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-05-27 18:07:53
gražios, prasmingos mintys, nors su skausmo gaidele, bet turbūt gyvenime kitaip ir nebūna
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-05-27 10:35:42
Prasmingos ir taiklios eilės.
Tai, kad vargu ar padės Dekarto filosofiniai apmąstymai, jei blogis žmonių tarpe plinta vos ne kaip maras.