Norėčiau perrašyt pergamentus istorijos,
Likimo įspaudus ištrinti iš delnų.
Nubrėžt žvaigždėtą ryškią trajektoriją
Žemėlapy, kurį nupiešiu be kelių.
Norėčiau lietuje sukurt simfoniją,
Ne natomis sugrot – skambėjimu lašų.
Sparnais paniekint žemišką agoniją,
Be garso išdainuoti – aš skrendu!
Norėčiau prasiskleist nakty tartum magnolija,
O dangų nutapyt iš septynių spalvų.
Svajonės pasakų baltais žirgais atjoja,
Bet viskas byra sulig dvyliktu dūžiu.
---
Bangom smaragdo ašaras aukoju,
O pėdos prirakintos prie uolų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-05-27 20:52:08
puikūs norai ir labai profesionaliai nutapyti, vaizdai ryškūs ryškūs...išties nuostabios eilės
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-05-25 19:32:57
Labai vaizdžiai ir poetiškai išreikšti norai. Tiktai šioks toks stabdys - pėdos.
Vartotojas (-a): Juodojibagyra
Sukurta: 2016-05-25 09:37:24
Ta paskutinė eilutė... tarsi nuosprendis, visų norų lengvumui.
Brandus, gilus bet spalvingas kūrinys. Ačiū mieloji. Žavu.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-05-25 00:05:00
Na, iš tiesų šitos eilės tartum simfonija, toks stilius, žodžių parinkimas panašus.