Ar man galit apsakyti,
Kas bibliotekoj gyvena?
Gal tai knygos? Taip, tai knygos.
Jų daugybė – vienos senos,
Draudimus, karus ištvėrę,
Rašaluotos, blankios, trapios,
Sudūlėjusiais viršeliais,
Geltonais, korėtais lapais.
Kitos – naujos, šviesios, ryškios,
Kvepiančios dažais ir darbu,
Dūzgiančios balsais ateivių...
Visos jos vienodai svarbios!

Gal man galit pasakyti,
Ko labiausiai knygos laukia?
Kad skaitytojas atėjęs
Iš lentynos jas ištrauktų,
Atsiverstų, paskaitytų
Ir prakalbintų kaip draugą.
Kad norėtų sužinoti,
Kokias paslaptis jos saugo.

O tų paslapčių daugybė
Knygų lapuose sudėta –
Kiek kelionių, atradimų,
Kiek legendų negirdėtų...
Knygos gražios ir protingos
Daug žinių sukaupę turi,
Jos papasakoti gali
Apie  Žemę ir Mėnulį.
Apie Lietuvą Tėvynę,
Jos istoriją ir kalbą.
Apie duoną kasdieninę,
Mokslą, pramogas ir darbą.

Tai ar galit apsakyti,
Kas bibliotekoj gyvena?
Taip, tai knygos! Jų daugybė –
Storos, plonos, naujos, senos,
Mažos, didelės – visokios...
Nuo gausybės raibsta akys.
Į biblioteką užsukit,
Įsitikinsite patys!