Jau krykščia vasara žalia.
Už lango  aš jau ją matau.
Ir mano rankoje sukasi balta
mūsų ramunėlė dar neišburta.

Klausaus vasaros nakties.
Girdžiu, kaip šnara našlaitėlės žiedas.
Ir nuo tylios lakštingalos giesmės
Rasos pirmoji ašara nurieda.

Nuo smilgos papėdės jau keliasi
Ir kopia vis aukštyn boružė.
Klausaus nakties. Deja, ji baigiasi, –
Rūko keliu ateina dienužė.

Ir jai  pilnai įsidienojus, –
Tiesia saulėgrąžos galvas darže.
Taip nušvinta dienos spalvos
Lyg nuostabiame vitraže.