Į aukštus kalnus kopiame –
Į žemumas nukrintame
Ir retsykiais nežinome,
Ko siekiame, kuo tikime.
Ant ledo nepaslysime?
Ar toliuos nepaklysime?
Ar džiugesį išsaugosim?
Ar skausmą nuraminsime?
Ar ranką gėriui tiesime?
Ar blogį sunaikinsime?
Ar svajone tikėsime?
Ar gėrį subrandinsime?
Mintis šaknis išleidžia,
Svaja sparnus ištiesia
Ir kyla į padangę,
Saulėtą, skaidrią, šviesią...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-05-23 09:22:00
Gaila, bet ne visada pavyksta svajoms pakilti į padangę: kartai nepajėgiame užauginti joms stiprių sparnų, kad pajėgtų pakelti į aukštį, o kai kada netikėti gyvenimo viesulai sulaužo stipriausius sparnus, kurie meta svajas į prarają.
Gražus, prasmingas kūrinys. Glaudžiu prie mėgstamiausių.