Naktis virš avilių, užmigo bitės, 
Nutyko paukščiai, kelias – tyluma, 
Tik mėnuo gano lyg piemuo basnirčias
Žvaigždes paklydėles vėl paslapčia.
Kaštonų žvakės liepsneles skandina, 
Užkimo upės ir užako šuliniai, 
Tik tu vienintelis prie akmenio suklupęs, 
Viltis pametęs jau seniai, seniai.
Sakau tau – būsiu kelrode, lemtim raštuota, 
Žaizdas užgydysiu išdegintas kadais, 
Tik tu priimki dovaną – paguodą, 
Ateik prie lango, kur išbirę sakiniai.
........................................................................
Naktis virš avilių, užmigo bitės, 
Į tamsą žvalgosi langų stiklai, 
Tave priimsiu, tu brangus, vienintelis, 
Nors išsiskyrėme seniai, seniai...