Jei troleibuso laidais tekėtų ne elektra,
O visagalis pajungtų džiaugsmą.
Tuomet džiaugsmas pasklistų po miestą
Ir, kaip magnetinis laukas, virpintų orą.

Ir troleibuso ūsais džiaugsmas tekėtų
Į elektrinį miesto vežimą, į jo kėdes ir turėklus.
Džiaugsmas plistų keleivių kūnais ligi pat širdžių
Ir troleibusas taptų riedančiu džiaugsmovežiu.

Pasiekę savo darbus žmonės šypsotųsi vieni kitiems.
O atskubėję savais automobiliais – jiems
Žiūrėtų į akis ir klaustų – kokia šiandien šventė ?
Gal Nauji Metai, gal Joninės, o gal Žolinė ?

O troleibusiečiai šypsotųsi bežodžiai.
O netrukus, virpantis džiaugsmu, miesto oras
Persmelktų ir automobilistų bei pėsčiųjų sielas
Ir visas miestas būtų kaip vienas.

                          Didelis didelis džiaugsmas ...