Saulė šypsos iš pat ryto
Danguje be debesų.
Kol rasa dar nenukrito,
Pasiruošęs aš esu.
Pasiruošęs žolę liesti,
Medį apkabint tvirtai.
Žmonės visad vaikšto pėsti,
Kur gimtieji jų krantai...
Pėsčias visada keliausiu
Tais Dubysos aš krantais.
Prausiuos šaltiniu giliausiu
Ir vasarvidžio rytais.
Rytas suteikia man prasmę
Amžinam būties rate.
Pamoką kaskart geresnę
Kiekvienam randu ryte.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-10-10 19:27:40
Lengvas, nuoširdus...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-05-19 19:17:28
Smagu skaityti tokias eiles, kuriose jaučiasi poeto džiaugsmas. Tada ir skaitytojui jo nubyra trupinėlis.