Būtų gerai pražysti obelim
Prie kryžių keliančių bažnyčios bokštų.
Kartu žiūrėtume naktim
Į dangų, kur kiekvienas trokšta
 
Pakilt mintim, vilties sparnais
Į šviesos gelmę nepažintą,
Ramybę sielai rast tenai,
Palikus trapų žemės tiltą.
 
Reikia tikėt, jog žmogui lemta
Daugiau nei obeliai žydėti,
Tik reikia laukt ir pasirengti
Žvaigždžių šviesoj širdim spindėti.
 
Jeigu pavasariai kartojas,
Pilki laukai žiedais apkrinta,
Negali būt, kad vargšui žmogui
Daug gražesniam atgimt užginta.
.............................................
Būtų gerai pražysti obelim
Prie kryžių keliančių bažnyčios bokštų.