Seno sodo baltai rausvame debesy
Monotonišku zvimbesiu migdo kamanės.
Užsimerkiu. Jaučiu, kad šalia tu esi,
Tik slėpynių pažaisti buvai užsimanęs.

Nuo pilnatvės jaukios aš laiminga šypsaus —
Gal tai tu, gal tai žiedlapis glosto man veidą.
Mes abu apgaubti apsvaigimo alpaus.
Atsimerkiu, žvalgausi. Et, vizija baigės,

Tiktai senojo sodo žiedų debesy
Lyg migdydamos dusliai zirzena kamanės.
Aš laiminga, kad tu pas mane ateini
Iš kol kas nepasiekiamos dangiškos menės.