Siūbavo tarp medžio šakų pakabinti sparnai, vieni, vėjo siūbuojami. Atsiskyrę pūkeliai nuo plunksnų glostė medžiui lapus, pamažu besileisdami ant žemės. Padengė juodą žemę baltu šerkšnu, kuris buvo šiltas ir švelnus. Niekada nežinojau ir nesupratau, ar galima juos paliesti, ar galima priglausti baltą veidą ir susiliesti su šilumą skleidžiančiu šerkšnu. Aš išdrįsau. Paguldžiau savo baltą veidą, priglaudžiau virpančią nuo šalčio odą ir susiliejau su visuma, išsibarsčiusia lengvumu ant juodų trupinių, laikančių mus. Taip atsargiai guldžiau pavargusį kūną prie žemės, bet savo kvėpavimu ir judėjimo inercija sujudinau lengvumą, pūkeliai sukilo ir sūkuriais lėtais skriejo aplink mane. Stebėjau vieną tašką danguj,  atrodė lyg laikas sustingo. Sulėtintu greičiu vėjas siūbavo sparnus, sulėtintu greičiu pūkai skriejo virš manęs, jie buvo visur, kaip jonvabaliai nakties glūdumoj. Medžių lapai pagavę vėjo spūstį kraipė savo bures tinkama linkme ir dangus nusėtas: vienoje pusėje žvaigždėmis, kitoje pusėje debesuotu žydrumu, toliau galėjo matytis ir lietus, saulėlydis. Nežinau, kiek laiko tęsėsi akimirka. Aš buvau gyvenimas, jaučiau viską vienu metu ir turėjau viską vienu metu. Negalėjau atsitokėt nuo realybės ir dabarties, tai man buvo du skirtingi dalykai. Akimirka, besitęsianti amžinybę ir kartu sekundę, man davė supratimą, jog galiu, man galima liesti pūkus, aš galiu būti gyvenimas, man galima stebėti jonvabaliais virtusias snaiges, tarp medžių, išskleidusių bures. Aš pakilau, nejaučiau, kaip atsistojau, ir nuo medžio viršūnės pasistiebusi pasiekiau sparnus. Jie buvo mano, tik niekada to nežinojau, iki tol, kol jų nepaliečiau. Mano platūs pečiai išskleidė didžiulius, vėjui besipriešinančius sparnus. Surikau. Garsiai. Stipriai. Atsispyriau nuo žemės giliu, lig šaknų nusileidžiančiu mostu, vėl sujudinau po savimi glūdintį pamatą, pūkus, dulkes, lapus, netgi medžių šakas. Ir pakilau. Praskyriau žemę ir dangų, sujungiau save, paleidau save ir atleidau sau. Dabar žinojau, kas esu. Dabar aš esu gyvenimas, kuris gyvena mano mažam pasauly tarp mano minčių.