Aistra tave išvydus nejučia atgyja,
Palaima užsimiršti nieko neverta.
Aš suprantu, kiek daugel kartų pasiklydau,
Kol pagaliau likimas skyrė man tave.
 
Kvailai elgiuos ir nežinau, kaip tau patikti.
Būt savimi? Galvoti, viskas bus gerai ir tiek?
Aš taip bijau ir vėl nuliūdęs vienas likti,
Taip netikiu savim, nors tu manim tikėk.
 
Pasigeriu. O noriu būt blaivus, ir atvirkščiai,
Užmiegu sunkiai, bet ir čia tave randu.
Žinau, pabudus nuotaika vis tiek nepasikeis.
Nejau tik mintyse tu būsi su manim kartu?