Į praeitį nusprūdo sakiniai, išdilo raidės, 
Tik lemties minutės –
Gegutės laiką iškukavo jau seniai,
Vien nerimas ir baimė likti, būti.
Alyvų tako gildantys kvapai,
Mėnulio pilnatį sapnai užmigdė,
Nakties palaimoj kuždesį girdžiu,
Aistra bandau įkurti meilės ugnį.
Gal vėl pareisi, kai paraus skliautai,
Išbluks nakties šilkinis juodas rūbas,
Išskris į šviesą šėlstantys drugiai
Ir už kalnelio pasislėps marškonis rūkas.
................................................................

Gegutės laiką iškukavo jau seniai, 
Aistra bandau įkurti meilės ugnį,
Lydžiu pavasarį, nusprūsta sakiniai,
Ir šoks drugiai virš nerimo bedugnės...