Ten horizonte, tolumoj,
Dangus bučiavo žemės kraštą,
Ramunė, atsibudus vienumoj,
Tą bučinį paliks kaip raštą.
Ten horizonte, kur toli,
Žemė sutriko – danguj žiedas,
Minutei tapo nebyli –
Meilė dangaus solo jai gieda...