Leiskit atsispirti nuo grindų,
Išjudėt su ugnele viduj,
Būt su dangumi, tik juo, kartu,
Rasti džiaugsmą dienoje šitoj.
Leiskit išjudėt meilės žingsniu,
Laužt ledus, prišalusius širdy,
Pasijaust svajonėse linksniu,
Kuris šaukia, siela, ar girdi?
Leiskit, tiktai leiskit, atsibust
Dvasioje ir sieloje tolygiai,
Tik tada meilės trimitu pūst —
Žemės pakraščiai girdės po lygiai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2016-05-13 15:18:12
Laimikis: antrą kartą kloju tą patį komentarą, ir tinka.
Puiku, jei taps universalus:
Apie tikrąją Laisvę ir savitumą, savo siekį, išmintingas, gražus kūrinys.
O kiek dar skaitom giedančių apie kančią dėl kančios, net Saukos pragarų nuotaikas atkuriančių... ten ieško savasties?.. Ar išeities... ?
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-05-12 23:14:04
Čia gal viskas veda į tą galingą trimitą, mat kalbama apie sielą ir dvasią.
O raiškos priemonės straksi, t. y. atsispyrimas nuo grindų, ledų laužymas, šauksmai kloja gana lengvą trasą link dvasios... Veržimasis leiskit dvelkia vėjeliu.
Bet ką gi, mintis išreikšta nestandartiškai.