Stebuklo kokio prinešė kamanė
Į kupstą samanotą su koriais!
Seniai ragauto, kai vaikystė mano
Dar basakojė lakstė pagiriais.

Ten senas šulinys ir pievos žalios,
Ir upeliūkštis, dingstantis šile...
O pamiške tolyn išėjo kelias,
Ir aš su juo – taškuota suknele...

Laukinį medų gėrėme iš korio
Pro smilgos kotą, viduriu tuščiu,
Net ir dabar jo paragauti noriu,
Saldumą aitrų ir dabar jaučiu.