Alyvų žydintys kerai prie vartų moja –
Apsvaigo laime vakaro tyla...
Ir gera būti debesy baltajam,
Kai virpa neužgęstanti saulėlydžio šviesa.
 
Visai neliūdna. Ilgesingos kaimo godos
Kažkur subyra pamiškėj žalioj,
Ir man tada labai keistai atrodo:
Alyvos žydi žemėj ir dainoj.
 
Alyvos žydi ir žydės dar –
Ilgai, ilgai, kai mūsų jau nebus...
Apsnigo laime širdis ir svajones –
Lyg ranką tiestų artimas žmogus...