O ilgesys nėra tas pats, kas tuštuma,
Dykroj vienatvės — praeities miražai
Ir galimybė šimtą kartų rast,
Kas pilką jausmą vaivorykštėm dažo,
Kamputį lūpų kelia aitvarais,
Akių gelmėj skaisčiais žaibais sublyksi.
Tarytum orlaidę tu sielą pradarai,
Trini ribas tarp niekas ir tarp viskas. 
Tave randu, tik kitoje erdvėj —
Kitiems nematomas svaigių svajonių tiltas.
Išduoda ašaros, kada imi kupėt,
Nes ilgesys many nebesutilpo.