išblunka sapnai...
jų pastelinės spalvos
išnyksta rutinoj dienų
mieguisti rytai...
pakilimai
kritimai
žinojimas
kad viskas jau buvo
kol vieną rytą vėl pamatai
išblukę sapnai...
užmarštin slinkę
buvę karšti skauduliai
nei pavasaris veikia
nei slegia ruduo
liūdesys
gailestis
vilties naujai nuprausti
nuskaidrėja
lyg sraunios upės vanduo
gal ne viskas dar...
gal dar sklendžia paukštė
vėlyvos laimės vardu
tyla sudraskyta lyg rūkas
nusileidęs virš pievų
iš aukščio
kurioje basi ir be baimės
išmėtytas plunksnas
panorėję surinksime dviese