Kai nužydi jausmas,
Geliantis krūtinę,
Pumpurai plis gausiai –
Naujas jau užgimęs.
Žiedų kvapas sklinda,
Nors dar nematyti,
Meilė iš jų lindo –
Džiaugsmą išsakyti.
Ilsėsies paguodoj
Žiedų prašmatniausių,
Jei prašai – tai duota,
Pastebėk – jautriausią...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-05-10 12:00:43
Kaip supratau, pradžioj greitas tempas (viskas su tais jausmais viens du) parinktas neatsitiktinai?
Ir toliau žaisminga ta meilė, kuri lindo. Kaip kokia lapė ilgasnapė. Visgi būtasis laikas lindo atrodo reikalingas daugiau rimui (prasmiškai atrodo geriau lenda)...
Toliau nuotaika keičiasi, viskas surimtėja. Bene tai ir bus kaita?
Pabaigos jautriausią bandau pajusti, bet nelabai dar...
Į šiuos samprotavimus patraukė kūrinio raiška. Tikriausiai norėta pasakyti paprasčiau: širdis nuolat krauna pumpurus.