Padaigos

Dar nepaleidžia.
Lyg ir ne darbai.
Kažkokios Misijos jausmingai atsakingos.
Akivaizdu, kad nebe laikas žaist —
Liepsna išsikvėpė, ataušę plėnys sninga,
Keistai lengvėja slėgusi našta
(Gal ten, prie menčių, kalasi padaigos?)
Tai bent alga — sopėti už kažką,
Bet ir budėjimai, ir maldos, būna — baigias.
Ir ima brėkšt pilkoji valanda
Lyg būtum pelenus drungnais lašais mazgojus.
Padovanotoji būtis yra šventa,
Tikrai ne ta,
Kur godžiai apsižiojai.
Nepasisotinsi.
Dabar bent tuo tiki?
Iš viso veiksmo liko ilgos maldos.
Į dangų kelia ne sparnai balti —
Nesavanaudiškos akimirkos pagalbos.
Nijolena

2016-05-09 06:17:32

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2016-05-09 15:18:13

Visgi išauga sparnai, tik padaigos kalasi sunkiai. 
Toks patyrimų ir sąmonėjimo kelias nuo kažkokių Misijų jausmingai atsakingų