Prie avino pėdos svarstai — gal išgerti?
Bet kelias šalia ir vilkų nupėduotas.
Gal tapt vienu jų — anei sėti, nei arti
Ir guolis avikailiais būna išklotas.

Skaniausias kokteilis iš kirmino šliūžės,
Kurs vakar dorojo tiek liūtą, tiek vilką.
Mąstyk, kol negėrei, kuo virsi, drauguži,
Kitimas pasauliui — nei šalta, nei šilta.

Garbė ir orumas — dvi keistos savybės,
Kurių su pavidalu niekas neduoda.
Ne mažas didesniam dažniausiai pavydi —
Be stuburo likęs turėjusiam proto,

Bevalis minkštimas apspangęs seilėjasi,
Užkelk nors ant sosto, koks buvęs, toks lieka.
Ištirk savo kailiu, nes žodžiai — tik vėjas.

---
Atrodo, negėriau, o veidrody — sliekas.