Santrauka:
Žydintys kaštonai visad grąžina į studijų metus Kaune
Kaštonam skleidžiantis alėjoj,
Gal Kauno Laisvėj, gal kitur,
Aš vėl, ir vėl įsimylėjau!
O čigonėle, man išburk,
Kas šitą chemiją pasėjo,
Kieno tas žvilgsnis verčia klupt.
Ir kvapas sukasi su vėju,
Širdis krūtinėj tuku tuk!
Kaštonų žvakės suplazdėjo,
Suoliukai ragina pritūpt,
Žalioj pavasario alėjoj
Į svaigų jausmą įsisupt.
***
Kulniukai nukaukši alėja.
Kvailė, kvailė... Įsimylėjai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): GruoblėtaMūza
Sukurta: 2016-05-09 07:19:39
Skaitydama pati prisiminiau, ką reiškia įsimylėti. Ačiū Jums.
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-05-08 22:32:30
tuku tuk!
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-05-08 22:27:21
Kadangi aš taip pat nesu abejinga kaštonams, tai itin patiko Jūsų vaizdingas su labai gražiomis metaforomis kūrinys.
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2016-05-08 18:34:53
Į svaigų jausmą įsisupt...Man patiko.
Vartotojas (-a): Juodojibagyra
Sukurta: 2016-05-08 15:17:40
Prieš paskutinė eilutė - sužavėjo.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-05-08 08:52:54
Pavasariškai elegantiškas žodis, labai gracingos mintys, žavi jų raiška...
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-05-08 04:45:45
Ir H. Radauskui degė tylios žvakės - baltuos žieduos rausvi taškai... Svajinga ir miela, ir visai nekvaila.