Jau visa eilė metų praėjo,
Nors norėsis – nebegrįš niekada.
Tiktai prisiminimai beliko
Apie meilę, kuri buvo tikra.
Vis greityn plaukia likimo laivas,
Be atvangos juo plaukiame ir mes.
Tik nežinia, kada mus į krantą
Šis lemties laivas kiekvieną išmes.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-07-03 20:17:08
Gražus trapus eilėraštis, kuriame gvildenama amžina, ir kiekvienam vis nauja, meilės prasmės ir asmenybinio išlikimo meilėje problema. Greitoje likimo tėkmėje lyrinis herojus, pats sau to neprisipažindamas, myli nuoširdžiai, tikrai ir amžinai - metai eina, meilė tikra, prisiminimai - yra.
Palinkėkime Autoriui viltingo poetinio kranto, kuriame jo laukia - Meilė.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-05-07 23:47:03
Antram posme atrodo, kad laivas sau, o mes sau (pirmos dvi eilutės). Na, gal perdedu, bet toks niuansas yra.
Ir kažin kiek būtina variacija likimo laivas, lemties laivas?
Man nelabai aišku ir tai, kaip siejasi krantas su praėjusiais metais. Jeigu ryšys tarp posmų yra.
Pagrindinę mintį supratau tokią: vis greičiau pirmyn į nežinią, kelio atgalios nėra.