Naktis priglobė žiedų jūrą,
Užgeso ievos jos glėby,
Vien tiktai kvapas medum srūva,
Nueit, palikti negali.
 
Galbūt nuo jų pati naktužė
Šįkart tokia šilta, švelni,
Kažkur net vėjas susigūžęs,
Nedrįsta siaust tamsioj rimty.
 
Nakties aksomas, paukščių giesmės,
Maža žvaigždutė danguje,
Atrodo, vėl užgros gegužis
Senuoju smuiku širdyje.
 
Gera nugrimzt į minčių gelmę,
Kur snaudžia metai, jų kerai,
Kada į tave vėlei žvelgia
Baltom akim nakties žiedai.