Išduota meilė

Neregėsiu tavęs šimtą kartų sapnuoto, 
Kol paklydus naktis gers nektarą meduotą, 
Kol kartosiu žodžius tau seniai atiduotus
Ir į plaukus prisnigs mėnesiena spalvota.
Baltus siūlus suverps mano slystantys pirštai, 
Kils į dangų lengvučiai pienių parašiutai, 
Nežinosiu dar vis, kaip žodžius surimuotus
Išsakyt, kad tyla vėl suaižėjus būtų.

....................................................................

Neregėsiu tavęs šimtą kartų sapnuoto, 
Šoks į dangų lengvučiai  pienių parašiutai, 
Gal vėl širdį sopės , dainoje išdainuota, 
Kad su sopuliu meilę surasiu...išduotą.
 
Vasara7

2016-05-06 10:41:38

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Papartis

Sukurta: 2016-05-08 18:14:55

Labai gražu, jautru, skatina ir jausti, ir mąstyti.

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2016-05-07 16:50:33

Sielos rauda ir tyro jausmo melodija...
Gražu.

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2016-05-07 13:03:57

Iš tiesų, skausmingi žodžiai, verti apmąstymo, labai kartus ir sopus patyrimas aprašytas.

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2016-05-07 12:16:46

Išduota meilė — lyg pienės pūkas skrajoja, bet pasekmės būna sunkios. Gražu, kad į visokią meilę atsiliepiate. Patiko.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-05-07 06:37:35

Gal vėl širdį sopės , dainoje išdainuota, 
Kad su sopuliu meilę surasiu...išduotą.

Širdgėla ir viltis nuskamba kūrinio gale.

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2016-05-06 13:29:56

Mintis graži. Pienių parašiutai labai lengva ir romantiška, bet išdarko ritmą ir net du kartus. Ar galiu įkišti savo trigrašį.?

"Baltus siūlus suverps mano slystantys pirštai, 
Parašiutais kils pienės į dangų - nemiršta"
Nežinosiu dar vis kaip žodžius surimuoti
Kad norėtų širdis ne tylėt, o dainuoti"

....

"Neregėsiu tavęs šimtą kartų sapnuoto, 
Parašiutai danguj šoks lengvutį fokstrotą
Gal vėl širdį sopės , dainoje išdainuota, 
Kad su sopuliu meilę surasiu...išduotą"

Atsiprašau :)