Sudėliosiu tave iš žydėjimo balto,
Iš pavasario, gervių, platybės dangaus,
Sudėliosiu lengvai aš iš kranto apsemto
Ir iš šypsenos vaiko, iš juoko skambaus.
Gal savęs nepažinsi tu tokio išdailinto,
Vėjas garbanas tavo iš lėto kedens,
Pasiklysim abu mes vaivorykštės perėjoj
Iš šaltinio išgėrę gyvybės vandens.
................................................................
Sudėliosiu tave iš žydėjimo balto,
Kai pareisi namolio, alyvos kvepės,
Atsigersim vandens iš šaltinio nekalto,
Pasisemsim jėgų iš vakarės žvaigždės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-05-06 12:50:29
Labai graži dėlionė.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-05-05 20:29:22
Ach... Kaip šviesu ir nekalta...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-05-05 17:15:20
Graži dėlionė. Viltimi dvelkiantys žodžiai:
Atsigersim vandens iš šaltinio nekalto,
Pasisemsim jėgų iš vakarės žvaigždės...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-05-05 16:55:16
Graži ir galinga toji dėlionė — skaitai, o skaitymui galo nematyti...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-05-05 16:20:27
Nemačiusi autoriaus pradėjau skaityti mielą kūrinėlį ir tiesiog pasirodė, kad skaitau savo mintis.
Sudėliojau tave iš šalpusnių nektaro geltonio,
Atšvaitais sidabriniais ant žydinčios pievos pakloto.
Paryčiais vėjas pažadus tavo šilais išnešiojo,
Jų surinkti skubu akimis per pašvaistes miglotas.
Iš eilėraščių rinkinio " Liepsnojančios gelmės" 2014m.
Gal man taip tik pasirodė.:)
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-05-05 12:21:42
Gražiai plaukiantys žodžiai, su jausmo jėga išsakyti, viltingi, šviesūs...