Esame,
kur nebėra manęs, tavęs ir nuoširdumo.
Kur savo mintyse vien užsisklendę klaidžiojam tarp butaforijų, kolonų, laiptų, knygų...
Esame, kur niekas neberūpi – nebeskauda.
-
Baigėsi vaidmuo, delčia virš durų.
esame visur ir visur ko gero turime būti...abejingumas blogai, bet ar būna taip , kad nejaustume neskaudėtų...dauguma tikrai manau neabejingi gyvenimui...gražiai čia jūsų sudėliota, verčia susikaupt ir pamąstyt
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-05-05 17:07:28
Gerai, kad tik vaidmuo. Kitu atveju nebūtų galima iškęsti.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-05-05 15:46:07
Liūdnas pamąstymas apie abejingumą, o delčios gal nebus.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-05-05 11:51:05
Įdomus žvilgsnis...Ir delčia virš durų
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-05-05 11:49:46
Visuma panašesnė į dienoraščio įrašą, bendrus pamąstymus, poetiškesnė delčia virš durų.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-05-05 11:36:08
Tikra tiesa, bet gal tai - ilgos dvasinės kelionės išdava, gal tai tiesiog nirvana... ir nieko daugiau...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-05-05 11:30:14
esame visur ir visur ko gero turime būti...abejingumas blogai, bet ar būna taip , kad nejaustume neskaudėtų...dauguma tikrai manau neabejingi gyvenimui...gražiai čia jūsų sudėliota, verčia susikaupt ir pamąstyt