Išlukšteni mane lengvai tarytum riešutą.
Tikriausiai kevalas pakankamai trapus.
Laikai už riešų į akis žiūrėdama,
O už vyzdžių toks mėlynas dangus.
Ir krenta nuovargis, delnais diena nubėga,
Mintim lašnoja vakaro lietus.
Atvėsus arbata, truputį gėda –
Tamsa išslapstė mano varganus rūbus.
O nuo savęs nei slėptis, nei pabėgti,
Iš lėto metų trupinius renku.
Bent tu pabūk dar, eiti neskubėki.
Ramybe, o tau arbatos su medum?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-05-06 12:46:25
Jaukus vakaras... Ačiū.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-05-05 17:15:30
Nuostabus ,,vakaras su Ramybe", kurios beveik kiekvienam pritrūksta.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-05-05 11:35:42
Ir krenta nuovargis, delnais diena nubėga,
Mintim lašnoja vakaro lietus.
Atvėsus arbata, truputį gėda –
Tamsa išslapstė mano varganus rūbus...labai artimos man šitos mintys ir žodžiai...puikios eilės, jaudinančios
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-05-05 10:42:56
Labai nuoširdu, gražu ir tyra.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-05-05 09:54:53
Man patinka tokie vakarai, jauku...
Vartotojas (-a): Juodojibagyra
Sukurta: 2016-05-05 08:12:02
Paskutinė eilutė įspūdinga.
Net jeigu ji būtų tik viena, ji turi tokį svorį, kad bet kuris skaitytojas rastų joje visus reikiamus atspalvius ir šėšėlius. Ačiū.