kažkas vis primena save
sunyksta tvirtas ryžtas
kažkas iš praeities sapne
aiškus ir atpažintas
nebylios mintys – svajos
giliai paslėptos eilės
svarbu kad niekas ligi šiol
neatėmė tos meilės
skolų lapeliai blanksta
pranykus pėdsakams nuo lūpų
gegužė siautėja žiedais
o mes –
linksmybės nebe mūsų
kažkas iš praeities
nubrėžė liniją kita linkme
mums liko rinkinys be ateities
užtrenktos durys savo esme
kažkam iš praeities
beviltiškai esu skolinga
nukritusias žvaigždes į delnus
glaudžiau  
kol sudegė ir dingo...