Gyvačių šnypštime

Gyvačių šnypštime
Paskęsta fonas. Skersvėjai.
Ilgi šalti kūnai susiveja į šakas
Ir linguoja, pavaduodami tylą.

Ji visada bijojo,
Kad gyvatė nukris
Ant jos šviesios
Garbanotos galvytės.

Medžių šešėliai. Mergaitė.
Su naktiniais. Su meškiuku
Kairėj rankoj.

Ji niekada netikėjo
Lėlėm. Jos buvo per
Gražios, per trapios,
Nuo jų atsiskirdavo
Plastiko tvaikas.

Maži pirščiukai
Spaudžia meškiuko koją,
O akys laksto nukritusio
Mėlyno kaspino siūlėm.
Per tolima.
___________

Nuskubėjau.

Kaire ranka nuvalau
Vaivorykštes - dešine nemoku.
Šnypštime nuskandinu
Tavo kraštelius.

Nemėgau naktinių.
Nepasiklysdavau.
Puella

2006-10-27 16:55:52

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2006-10-27 23:37:48

Man jis per daug tiesioginis.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2006-10-27 17:51:27

...žavios vaikystės akimirkos...