Gyvačių šnypštime
Paskęsta fonas. Skersvėjai.
Ilgi šalti kūnai susiveja į šakas
Ir linguoja, pavaduodami tylą.
Ji visada bijojo,
Kad gyvatė nukris
Ant jos šviesios
Garbanotos galvytės.
Medžių šešėliai. Mergaitė.
Su naktiniais. Su meškiuku
Kairėj rankoj.
Ji niekada netikėjo
Lėlėm. Jos buvo per
Gražios, per trapios,
Nuo jų atsiskirdavo
Plastiko tvaikas.
Maži pirščiukai
Spaudžia meškiuko koją,
O akys laksto nukritusio
Mėlyno kaspino siūlėm.
Per tolima.
___________
Nuskubėjau.
Kaire ranka nuvalau
Vaivorykštes - dešine nemoku.
Šnypštime nuskandinu
Tavo kraštelius.
Nemėgau naktinių.
Nepasiklysdavau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-10-27 23:37:48
Man jis per daug tiesioginis.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-10-27 17:51:27
...žavios vaikystės akimirkos...