Ir žemės pakraščius pasiekia žinios.
Galingi ryšiai džiugina išties,
Tik ilgesį lyg lagaminą
Keliaudamas nešies.
Stoty, kur saugomi visi bagažai,
Tu jo palikti niekaip negali.
Be muitų jį skraidina, plukdo, veža –
Jis niekad nepasimeta kely.
Nesidangstai. Eini prieš vėją.
Bailiu tavęs jau niekas nelaikys.
Tačiau kasdien pašėlusiai sunkėja
Lyg inkaras – keistuolis ilgesys.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-05-02 21:32:29
Taip... Išskrenda svetur, gyvena ten, o kasdien pašėlusiai sunkėja namų ilgesys. Nei bombos ant galvos krenta, nei cunamiai, o lietuvaičiai vis į lagaminus įsikibę, į lėktuvus skuba. Liūdnas eil, bet reikalingas.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-05-02 18:00:00
Jeigu gatvėse žmonių ilgesys būtų girdimas, gatvės skardentų nuo jo garso.
Mielas kūrinukas.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-05-02 12:56:26
taip jau yra su tuo ilgesiu, nei kur padėt, nei kam atiduot...puikios eilės
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-05-02 08:52:07
Ilgesys ne visiems duotas: vieni su pilnais lagaminais - kiti su tuščiomis galvomis...
Šiltas ir nuoširdus pripažinimas...Geras.