Auksinis vakaras panyra
Upelio vėstančian glėbin,
Spyna vartus rakinęs vyras
Nutolsta. Žingsniai vis retyn.

Tiltų turėklai išvadėja,
Praeiviai šilumą delnų
Kišenėse paslėps, tik mėnuo
Nedrįs palikt vienui vienų

Žvaigždžių pernakt dangaus platybei,
Ūkų take šėmai žėruos.
Sumenkęs, o visiems po lygiai
Sidabrą lies lig pat aušros...