Tu mano lakštingalų krašte
Akim mėlynų ežerų,
Buvai, gimtine, beraštė
Su vargo kupra ant pečių.
Troboj prie spingsulės mažytės
Motulė  ties rateliu išmokė
Lietuviškai melstis, mylėti knygas,
Pažymėtas krauju knygnešių.
Ir gimė šioj žemėj poetai
Iš meilės ir skausmo šaknų,
Kad Tu, taip šventai numylėta,
Daugiau nematytum vargų.