Pagiedok, mano strazde, giedok
Savo giesmę pavasariui skirtą.
Gal jisai paskubės, nevėluos,
Dovanos savo šypseną šiltą.
 
Gal sodely greičiau sužydės
Prie vartelių sustoję alyvos,
Į vaikystės svajonę lydės
Balto šilko skarelėmis vyšnios.
 
O po jų ir sena obelis
Kvies po ja vakarais pasėdėti,
Žiedlapėliai ant rankų užkris,
Lyg norėtų kartu pailsėti.
 
Ir ateis valandėlė laukta,
Apie ją buvo šitiek svajota,
Kai sužvarbusi sausio diena
Gėlė šalčio nubalintą skruostą.
 
Beržynėly gegutė dar tyli,
Negirdėti lakštutės giesmių,
Pagiedok, mano strazde sugrįžęs,
Pagiedok savo giesmę nors tu.