Tik žingsniai keli —
Ir pasibaigė siena.
Sustot negali,
Nesuvirpa blakstienos,
Akim atvirom
Skrendi tarsi paukštis
Mintim negerom,
Nes viliojo ne aukštis.
Atrodė, nėra
Kito pasirinkimo,
Atrodė, tikra
Tik minutė laukimo.
Juk sakė kažką
Tavo mintys neramios
Akimirką tą,
Kai žiūrėjai į žemę.
Kelionė trumpa —
Sekundės gal kelios,
Tik Žemės trauka
Ir... šalpusnių liepsnelės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2016-04-24 21:30:50
Smagu buvo skaityti, Pabaigą ypač.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-24 19:49:21
labai gražus kalbėjimas...puikios eilės
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-04-24 14:47:10
Lyg atsisveikinimas prieš žingsnį į TEN...:(
Iš aukštai...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-04-24 12:18:50
Panašu į sklandymą sapne ką pajaučia gal būt kiekvienas. Aš puikai prisimenu kaip mielai skrajodavau virš tėviškės laukų. Gal sunku patikėti, bet taip buvo ir ne karta. Dar ir dabar manyje tas jausmas gyvena, bet deja jis nesikartoja. Jaunystėje lengviau pakilti...