Išsakyk man žodžius, na tai kas, kad girdėtus,
Ir tuomet pilnatis tyliai kopė dangum,
Tavo vardą tada man tamsa pakuždėjo
Ir nusvirus šaka pasibeldė langan.
Iš nakties slėpinių baltas sapnas užgimęs —
Man užmerktas akis tu tada bučiavai,
Tavo mylimas balsas truputį prikimęs
Pakuždėjo — išlik, kol išlieka sapnai.
Gal klajosim abu, kol naktis degins širdis,
Švelniai vėjuj plaikstysis šilkiniai plaukai,
Tu ir vėl tuos žodžius paslapčia išsakysi,
Kas, kad kartą girdėjau, kai ranką laikei...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2016-04-23 20:57:46
LABAI JAUSMINGA
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-04-22 13:42:51
Švelnūs žodžiai niekados nepabosta. O kai jie sugula į eiles, malonu skaityti.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-04-22 12:14:52
Gražūs žodžiai nepabosta.... Ačiū