Ištiesiu ranką – laukiu,
Juk dovaną padės,
Ramybę šiandien šaukiu –
Dangus nepašykštės.
Ir atgailos kampuotos,
O gal ilgos, sraunios?
Dėkosiu, bet kaip paduotos –
Te ašaros kapsnos...
Apdovanota liksiu,
Kai tapsiu nuplauta,
Kitoj stoty išlipsiu –
Skaisti, naujai rasta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-22 09:49:08
nuoširdu ir tyra
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-04-21 15:54:44
Suabejojau, ar dangus siunčia ir dovanas, ir atgailą. Kažkodėl atrodė, kad atgaila eina labiau iš dovanos priėmėjo.
Na, tegul bus viskas su dangaus pagalba, bet dėkojimo ilgąją eilutę vis tiek reikėtų keisti.