* * *

Rasos karolių
vėriniai
ant smilgų
dienos giedrumą
pranašauja.

Ir vėl į aukštį
kils širdis,
švelnumo pasiilgus.
O vyturių giesmė —
lyg stygos —
ją pririš prie žemės,
kur dienos alsios,
naktys ilgos.

Dramatiška
misterija
kartojasi
iš naujo...
Bruknelė

2016-04-21 07:55:55

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-04-21 11:52:16

turbūt gerai kad kartojasi, tame atrandame kažką vis naujo, nepatirto...puikios eilės

Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė

Sukurta: 2016-04-21 10:33:18

Įdomus savitas žvilgsnis į populiariai išplėtotą pavasario poezijos temą.
Paskutinis posmas lyg pasimetęs ir netikėtai prilydęs į jam svetimą poetinės prasmės erdvę.
Gar didesnę emocinę įtaiga eilėraštis turėtų parašytas esamuoju laiku?
Sėkmės :)
 

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2016-04-21 09:50:50

Jei nesikartotų, per greitai  viską pamirštume, net ir tą, ko nevalia pamiršti.

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2016-04-21 08:23:08

Taip...Iš naujo, o gal ratu..Kartojasi viskas. Ačiū