Kai atminimais vakaras žydės,
Kai eisiu vėl be tako, be kelių,
Kai properšoj dangaus šviesa prisės
Šiltų prisiminimų spindulių,
Gal nesuspėsiu visko pasakyt,
Paklysiu dobilų lauke plačiam,
Ramunių žiedus skinsiu, bursiu vėl,
Šypsosis mėnesio balta delčia...
 
Vėl vakarą bučiuos naktis,
Švytės žvaigždė tamsos delne...
Boružė krūpčios, pasislėps
Žiedų žiedelių margume.
Prisiminimų šitiek daug,
Be tako, be kelių einu...
Išpranašautą laimę tau
Atnešiu ant savų delnų.