Sušalęs rytas, degančios tvirtovės tuščios.
Griūnančios sienos paremtos viltimi.
Susibūrę po du ir po vieną,
Keliaujam per amžiną sniegą,
Per neįmanomą dieną, kai jau niekas niekada...
Apakinti šviesos skaisčiausio žvilgsnio,
Netikim, kad mūsų saulė gali būt šalta.
Laisvės vėjas išneš mus, nors ir nuskendusiais laivais.