Paklydau gyvenimo girioj,
Skaičiuoju jau metų rieves,
Skubėjau, skubėjau, net bėgau,
Ir nieks nesulaikė manęs.
Į nežinią nuvedė takas
Naktinių drugių, kurtinių...
Balkšvam debesy įsisupus
Pabudusį džiaugsmą randu.
Jau medžiai užsimetė skarą –
Gyvenimo girioj baugu.
Žilvitis palinko prie kelio –
Jam liūdna, labai neramu.
Kad dega dangus, gęsta saulė,
Kad paukščiai jau plaka sparnais...
Išalkusią sutemą šauksiu
Paraistėj tylioj vakarais...
Paklydau gyvenimo girioj –
Saulėlydžio metas čia pat.
Prarasiu daugiau nei atrasiu –
Akių nesumerksiu pernakt.
Ir būsiu kurčia šitą naktį,
Kai žvaigždės ištirps ir pranyks...
Dar ūbaus pelėda naktūnė,
Dar kvykaus kažkur kurtinys...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-04-16 18:18:43
Klaidžiojimą labai praturtina naktiniai drugiai, pelėda naktūnė ir kurtinys.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-16 15:42:15
Nuostabios, vaizdingos eilės.
Paklydimų gyvenime turbūt nei vienas neišvengia. Tik vienų didesni paklydimai, o kitų mažesni.