Kažkas taip dailiai moka megzti,
Kažkas sukurt gražias eiles,
O aš stebiu ir negaliu suprasti,
Kokioj prasmėj dabar surast  save.
Išvertusi savo jausmų pasaulį,
Dėliodama mintis, žodžius,
Žaidžiu kartu su savo saule,
Savo mišku, lietum, paukščiu.
Gal nepakankamai spalvinga
Ir nepakankamai tvaru,
Bet aš žaidžiu taip vaikiškai laiminga
Ir taip dar vaikiškai myliu.