Pagardinta ilgesiu tavo kareiviška košė.
Namai...
O šitas fortpostas lyg užtvanka būtį atlaiko.
Kaip seniams sunku be tavęs, tu, sūnau, numanai.
Jei stovi rikiuotėj ginkluotas,
Tai reiškia — subrendęs, ne vaikas,
Ne motinos žylančios mintys —
Patrankų mėsa,
Neklausę pasiima duoklę plieniniai pasaulio drakonai.
Tu grįši, tikiu.
Ar sulauksiu? Ligų suraityta, sena,
Užspaudusi burną iš rūsties ir dainai, ir duonai.
Tėvynės gynėjau,
Sakyk, kas to žodžio esmė?
Genties degradavimas sukčiais, vagim —
Tarsi sąmonės rūdys.
Eini į vidurnaktį tamsų be baimės budėt?
Mieliau saugot avilį, pilną darbštuolių, 
Nei pakelę, nutūptą musių.
Budėsiu ir aš
Iki rytas apžilpins akis —
Meldžiausi, kol rožinis trūkęs
Ant žemės su ašarom mano pažiro.
Jau pamečiau skaičių, kuri nemiegota naktis.
Keliuosi, einu — pareiga,
Pasigimdžiusiai dar kartą —
Vyrą.