Nutolo žingsniai. Užgesinta saulė.
Aplink nežydi sodai – per tamsu.
Matyt, turėjo skilti šita taurė
Su neišgerto vyno likučiu.
Nutilo dievinami šūksniai,
Nebesimato tilto link laivų.
Mes nenuriję paskutinio gurkšnio
Užpūsime žvakes už atskirų langų.
Tu man sakei, kad šiemet bus bijūnų
Po Tavo langu net dviejų spalvų,
O aš tikėjau, kad nuraudusį rugpjūtį
Mes glausimės suolelyje kartu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2016-04-14 20:30:47
Patiko :
O aš tikėjau, kad nuraudusį rugpjūtį
Mes glausimės suolelyje kartu.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-04-14 14:24:54
Patiko. Ačiū
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2016-04-14 12:20:41
Su malonumu perskaičiau. Ačiū.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-14 11:58:12
Likimas yra vingiuotas ir nežinia, kuria linkme pasuks, o gal kilpą padarys, sugrįždamas atgal ir vėl pasukdamas į priekį. Todėl niekada nereikia prarasti vilties. Kas žino? Gal dar birželio pabaigoje - liepos pradžioje mėgausitės dviese bijūnų žiedų skleidžiamu aromatu, o rugpjūtyje gėrėsitės žvaigždėmis.