Aš pati esu savo gyvenimas,
Jis seks iš paskos ten, kur aš...
Gal iliuzijom nuoskaudos penimos
Laižant sielos randuotos žaizdas...
Kai dangus ima rudeniu klykti,
Lapam byrant pražyla beržai.
Iš voratinklių surenku viltį
Ir į niekur išskrieja laiškai...
Kartais mintys ieškojimuos dvejinas
Neatskirdamos, kur tikras AŠ...
Iš žvaigždžių žvelgia mano gyvenimas
Panardinęs į meilę rankas...
(
2015 08 28)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-14 17:44:21
labai graži lyrika.
Vartotojas (-a): Juodojibagyra
Sukurta: 2016-04-14 14:44:21
Koks gilus ir brandus kūrinys. Ačiū. Palietė.
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2016-04-14 12:25:47
Pritariu Felicijai. Labai sužavėta. Ačiū.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-04-14 12:24:23
Prisidedu prie jau esančių komentarų.
Dėkui už gražų atsivėrimą...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-14 10:37:55
Po mielos Felicijos nuoširdaus ir išmintingo komentaro, ką berašyčiau, vis tiek atrodytų tiktai banalūs žodžiai praskiesti su vandeniu. Tad pritariu šiam komentarui, o nuo savęs pridedu: ačiū už gražias eiles ir kad esate.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-04-14 06:43:11
Brandus išmąstytas kūrinys, kuriuo išreiškiama Žmogaus dvasinės būties esmė ir vertybinis santykis su savimi ir pasauliu. Puikiai panaudota gamtos metaforizacija stiprių jausminių išgyvenimų aktualizavimui ir raiškai. Eilėraštis artimas, savas, pakylėjantis Žmogų virš kasdienybės:
"Iš žvaigždžių žvelgia mano gyvenimas
Panardinęs į meilę rankas...".
Ačiū.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-04-14 05:46:33
Su gimtadieniu! Kol gyvenimas rankas panardinęs į meilę - viskas tik į gerą ( buvo tada
2015 08 28), linkiu , kad taip būtų ir toliau, nes tik dvyniams sunki dalia antrą "aš"
turėt šalia.Jūsų eiles miela skaityti.