Tu neprarėksi medžių aukščio,
Kad taptum troškuliu alsiu...
Pavirs skausmu dar šitie žodžiai
Ir švies žaibai virš debesų...
 
Ir plaksis žiburys į šviesą –
Bus laikina. Ir bus graudu...
Nutolęs žvilgsnis išsitiesia
Ir skamba laukimu dirgliu.
 
Tu neprarėksi medžių aukščio –
Malda pakils ir vėl sugrįš.
Kliedės vidurdienio laukimas
Ir kris po kojom obuolys...